Legendinis Alfa modelis

Pliusai: gera dinamika, puikus valdymas, labai nedidelė kaina ir priežiūros išlaidos

• Dinamiškas
• Gera pakaba
• Gerai valdomas
• Erdvus salonas
• Stabilus kelyje
• Nebrangus išlaikymas
• Nebrangus nusipirkti
• Informatyvus vairas
• Manevringas
• Gražus dizainas

Minusai: garso izoliacija, rūdijimas

• Prasta garso izoliacija
• Korozija

Automobilis sukurtas Fiat Tipo bazėje, tačiau su individualiu išorės ir vidaus dizainu pagal to meto Alfa Romeo stilistiką. Tai buvo toks pereinamasis modelis Alfa istorijoje – automobilis jau mažai kuo primena ankstesnius modelius, tokius kaip 164, 33 ar 75, bet dar ir ne moderniųjų laikų 147 ar 159. Dizainas — tarsi ekonomiška 156-ojo versija, skiriasi iš esmės tik priekine ir galine pakaba. Be paties „Alfa“ ženkliuko čia dar randame Alfa Romeo amortizatorius, vairo mechanizmą ko neturi Foiat Tipo. O štai variklis — senas geras Fiat Pratola Serra su Twin Spark uždegimo sistema. Tinkamai prižiūrint — reguliariai keičiant tepalą ir sekant jo lygį, variklis gali įveikti apie 400.000 km. Svarbiausia laiku pakeisti švaistiklių įdėklus. Pakaba pigi ir paprastai remontuojama. Dinamika — maloni. Apskritai, buvo geras miesto automobilis, nors ir morališkai greitai paseno ir prarado populiarumą. Mašina įdomi tuo, kad buvo pigi, labai manevringa ir talpi dėl neblogai transformuojamo salono. Apdailos kokybė gera. Kėbulas pakankamai patvarus: slenksčiai rūdija bet nebaisiai, tačiau dugnas mėgsta rudyti sparčiai. Statramščiai ir arkos, jei prižiūrimi gyvens ilgiau nei slenksčiai. Tiesa pas 156 modelį rūdija praktiškai viskas. Įdomiausia, kad važiuojant virš 150 km/h, šis “italas” visai nebijo greičio ir išlieka stabilus, tik penkta pavara nuvilia — 3500 aps/min jau prie 90 km/h yra tikras pasityčiojimas iš ekonomijos ir antausis ilgoms kelionėms. Apskritai kaip pirmas automobilis man buvo puikus pasirinkimas: pigus, paprastas, pakankamai šiuolaikiškas ir įdomus.